Dalykinis laiškas patyčių tema.

Mielas drauge,

Jau žinai, kad aplink mus yra daugybė negandų. Ne vienas turime kažkokių bėdų, o ir per televiziją nuolat girdime apie paauglių problemas. Jaunuoliai stengiasi būti pranašesni už savo bendraamžius, todėl mokykloje vis labiau įsigali patyčios.
Dabar mokykloje dažnas vaikas patiria, ką reiškia būti apkalbinėjamam. Galbūt vienas sako, kad tavo telefonas per prastas, kitam nepatinka tavo drabužiai, o trečiam kliūna tai, kad nešioji akinius. Bet pirmiausia reikia pradėti nuo savęs. Pagalvok, ar niekada neužgavai ko nors savo žodžiais? Todėl geriau neskubėk iškart apsimesti auka. Galbūt pasakydamas ką nors užgaulaus žmogus tenorėjo atsilyginti tau tuo pačiu.
Žinoma, yra daug vaikų, kurie stipriai nukenčia dėl pašaipų. Pašaipūnai užgauliodami mažesnius ar silpnesnius jaučia malonumą. Jie jaučiasi esą stipresni, pranašesni, kai ką nors įžeidžia. Bet ar tikrai taip yra? Juk sakoma, kad tie, kurie šaiposi, iš tikrųjų yra silpnesni ir bando paslėpti tai po grubumo kauke. Ar ne geriau būtų ją nuplėšti? Pamatęs, kad iš ko nors tyčiojamasi, netylėk ir prieik prie priekabiautojo. Jokiu būdu nereikia stengtis jo įžeisti, bet pasakydamas keletą protingų žodelių apginsi auka tapusį vaiką.
Tyčiojimosi neišvengsi ne tik mokykloje. Tave gali pašiepti tiesiog kieme ar gatvėje. Taip, galima atsikirsti kaip nors įžeidžiant ir patį priekabiautoją, bet tai nėra pati geriausia išeitis. Tokiu atveju geriausia patylėti ir praeiti pro šalį aukštai pakelta galva. Taip leisi suprasti, kad tavęs nedomina nejuokingi komentarai ir priekabiautojas pats pasitrauks.
Tyčiojimasis yra visuomenės problema, kurią reikia kuo greičiau spręsti. Prie to gali prisidėti kiekvienas. Tereikia trupučio noro ir drąsos.

Paulina