Romualdo Granausko apysakos „Gyvenimas po klevu“ veikėja Monika Kairienė – senojo gyvenimo ir tradicijų puoselėtoja. Jos gyvenimas glaudžiai susijęs su gamta ir senovės papročiais. Senolei nepriimtinas naujos kartos pasaulis. Tai parodo ir jos ėjimas iš namų į gyvenvietę. Senoji Kairienė nuolat gręžiojasi atgal, norėdama pamatyti klevą, savo trobą, kapinaičių medžius. Eidama į svetimą pasaulį senolė nenori atsiplėšti nuo kaimo ir paprasto jo gyvenimo. Ji jaučia pareigą palaikyti ryšį su senove.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą