Peras Giuntas visą gyvenimą buvo svajotojas. Jis norėjo tapti karaliumi, valdovu, siekė patenkinti savo žmoniškuosius poreikius. Peras manė, kad tik taip pasijus laimingas. Tačiau gyvenimui reikia ir jausmų, kurie veda žmogų teisingu keliu į tikrąjį džiaugsmą. Mano manymu, iš tikrųjų gyvenimo pilnatvę galima pajusti tuomet, kai didžiausios vertybės yra dvasinės, o ne materialinės. Peras Giuntas, po klajonių grįžęs namo, pats tai supranta. Manau, kad jis pajuto gyvenimo pilnatvę, nes suprato ir, svarbiausia, sau pripažino, kad negalėsi visada jaustis laimingas turėdamas apčiuopiamus turtus, bet nuskurdusią sielą.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą