2008 m. gegužės 1 d., ketvirtadienis

Proginė kalba.

Brangus Seneli!

Šiandien švenčiame Tavo aštuoniasdešimties metų jubiliejų. Todėl norėčiau pasidžiaugti savo prisiminimais.
Visuomet buvai nuostabus senelis: labai geras, užstodavai prieš tėvus, pasakydavai gražų žodį vietoj to, kad subartum. Prisimenu tave kaip kantrų, šiltą ir šmaikštų žmogų. Nežinia, kiek jėgų išeikvojai, kol sėdėdavau tau ant pilvo. O dar ir pasaką turėdavai pasekti! Visgi jau nejaunas buvai... Tačiau aš, mažylė, to nesuprasdavau. Tik prašydavau dar ir dar, o tu vis neatsisakydavai. Taip pat vesdavaisi mane į savo dirbtuves. Nejaugi tikrai nebijojai, kad ką nors sugadinsiu? Bet man patikdavo ten būti: kaldavau, matuodavau... O kur dar mūsų rytiniai žygiai į mišką ieškoti grybų? Atsimeni, kaip džiaugdavosi močiutė? Aš džiaugdavausi ne ką mažiau...
Dabar, kai jau nebereikalauju iš Tavęs pasakų, Tu vis dar darai kitiems gerus darbus. Kaime turbūt nėra tavo nesutvarkytos tvoros, o pas daugelį kaimynų galima pamatyti tavo sukaltus suolelius. Šaunu, kad teiki džiaugsmą ir aplinkiniams.
Taigi norėčiau pasveikinti Tave su gražia sukaktimi. Linkiu Tau neblėstančio gerumo, neišsenkančios sveikatos ir išlikti tokiu pačiu nepaprastu seneliu.

Komentarų nėra: